يَوْمَ نَطْوِى ٱلسَّمَآءَ كَطَىِّ ٱلسِّجِلِّ لِلْكُتُبِ ۚ كَمَا بَدَأْنَآ أَوَّلَ خَلْقٍۢ نُّعِيدُهُۥ ۚ وَعْدًا عَلَيْنَآ ۚ إِنَّا كُنَّا فَـٰعِلِينَ ١٠٤

Tą Dieną, kai susuksime dangų, kaip suvyniojami knygų ritiniai (kaip suvyniojami užrašyti lapai). Kaip Mes pradėjome pirmąjį kūrimą (pirmą kartą sukūrėme žmogų), taip ir pakartosime (prikelsime) (kursime dar kartą žmogų) išpildydami Mūsų Pažadą. Iš tiesų, Mes (visada) darome (tai, ką pažadėjome)!