فَمَا زَالَت تِّلْكَ دَعْوَىٰهُمْ حَتَّىٰ جَعَلْنَـٰهُمْ حَصِيدًا خَـٰمِدِينَ ١٥

Ir šis jų šauksmas nesiliovė (savo žiaurumo pripažinimo žodžiai buvo kartojami tol), kol Mes nepavertėme jų lyg nupjauto derliaus lauku (tuščiu lauku) ir pelenų krūva (pražuvusiais).