مَا ٱتَّخَذَ ٱللَّهُ مِن وَلَدٍۢ وَمَا كَانَ مَعَهُۥ مِنْ إِلَـٰهٍ ۚ إِذًۭا لَّذَهَبَ كُلُّ إِلَـٰهٍۭ بِمَا خَلَقَ وَلَعَلَا بَعْضُهُمْ عَلَىٰ بَعْضٍۢ ۚ سُبْحَـٰنَ ٱللَّهِ عَمَّا يَصِفُونَ ٩١

Allahas nepasiėmė Sau jokio sūnaus ir (kartu) su Juo nebuvo (kito) dievo (kuris būtų garbinamas). Priešingu atveju kiekvienas dievas be abejonės pasiimtų tai, ką jis sukūrė, ir be jokios abejonės, vieni iš jų pradėtų keltis aukščiau už kitus (kaip paprastai daro valdovai šiame pasaulyje) (ir visa egzistencija suirtų). Nepriekaištingiausiasis tik Allahui (Allahas yra per tobulas, kad turėtų trūkumus – sūnus ar bendrininkus)) ir Jis yra aukščiau už tai, ką jie (politeistai) priskiria Jam,