فَلَمَّآ أَتَىٰهَا نُودِىَ مِن شَـٰطِئِ ٱلْوَادِ ٱلْأَيْمَنِ فِى ٱلْبُقْعَةِ ٱلْمُبَـٰرَكَةِ مِنَ ٱلشَّجَرَةِ أَن يَـٰمُوسَىٰٓ إِنِّىٓ أَنَا ٱللَّهُ رَبُّ ٱلْعَـٰلَمِينَ ٣٠

Ir kai jis (kai Mūsa (Mozė) (taika jam)) priartėjo prie jos (ugnies), jis išgirdo (Allaho) šaukimą iš slėnio dešinės pusės, palaimintoje girioje nuo medžio pusės: „O Mūsa (Mozė) (taika jam)! Iš tiesų, aš esu Allahas, pasaulių Viešpats!