فَسَقَىٰ لَهُمَا ثُمَّ تَوَلَّىٰٓ إِلَى ٱلظِّلِّ فَقَالَ رَبِّ إِنِّى لِمَآ أَنزَلْتَ إِلَىَّ مِنْ خَيْرٍۢ فَقِيرٌۭ ٢٤

Ir jis (Mūsa (Mozė) (taika jam)) pagirdė jas (avis) (padėjo toms moterims), o tada pasuko (ir nuėjo) į (medžio) pavėsį ir (būdamas labai alkanas) pasakė: „O mano Viešpatie! Iš tiesų, man reikia bet kokio gėrio (maisto), kurį Tu man suteiksi (Abi moterys nuskubėjo pas tėvą, o jis jų paklausė: „Kas privertė taip skubėti?“ Jos atsakė: „Radome teisuolį, kuris mūsų pasigailėjo ir pagirdė mūsų avis.“ Ir jų tėvas vienai iš jų pasakė: „Eik ir pakviesk jį pas mane.“)!“