وَحَرَّمْنَا عَلَيْهِ ٱلْمَرَاضِعَ مِن قَبْلُ فَقَالَتْ هَلْ أَدُلُّكُمْ عَلَىٰٓ أَهْلِ بَيْتٍۢ يَكْفُلُونَهُۥ لَكُمْ وَهُمْ لَهُۥ نَـٰصِحُونَ ١٢

Ir Mes jam (Mūsai (Mozei) (taika jam)) uždraudėme žindyves (padarėme taip, kad Mūsa (Mozė) (taika jam) nečiulptų nė vienos žindyvės krūties) iki tol (iki grįžimo pas mamą). Ir ji (Mūsos (Mozės) (taika jam) sesuo) pasakė: „Ar nenurodyti man kokio nors namo (šeimos) gyventojų, kurie juo pasirūpins dėl jūsų, ir jie (bus) jam malonūs?“