ثُمَّ أَوْرَثْنَا ٱلْكِتَـٰبَ ٱلَّذِينَ ٱصْطَفَيْنَا مِنْ عِبَادِنَا ۖ فَمِنْهُمْ ظَالِمٌۭ لِّنَفْسِهِۦ وَمِنْهُم مُّقْتَصِدٌۭ وَمِنْهُمْ سَابِقٌۢ بِٱلْخَيْرَٰتِ بِإِذْنِ ٱللَّهِ ۚ ذَٰلِكَ هُوَ ٱلْفَضْلُ ٱلْكَبِيرُ ٣٢

Tuomet Mes atidavėme Knygą kaip paveldėjimą Savo vergams, kuriuos išsirinkome (davėme Koraną pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendruomenei). Tarp jų yra tų, kurie patys sau daro kankinimus (neigia Absoliutinę Tiesą ir daro nuodėmes), ir tarp jų – nuosaikiųjų (atliekančių privalomus veiksmus ir susilaikančių nuo uždraustų dalykų), tarp jų yra ir aplenkiančių (kitus) gerais darbais Allaho leidimu. Tai (Korano dovanojimas ir šios bendruomenės išrinkimas) yra didelis dosnumas!