إِذْ أَرْسَلْنَآ إِلَيْهِمُ ٱثْنَيْنِ فَكَذَّبُوهُمَا فَعَزَّزْنَا بِثَالِثٍۢ فَقَالُوٓا۟ إِنَّآ إِلَيْكُم مُّرْسَلُونَ ١٤

Taigi (iš pradžių) Mes siuntėme pas juos du (pasiuntinius) (kurie pašaukė juos į monoteizmą, kalbėjo apie Teismo ir Amžinojo gyvenimo dieną), ir jie (tos gyvenvietės gyventojai) laikė melu (atstūmė) juos; ir Mes sustiprinome (juos du) (taip pat) trečiuoju (pasiuntiniu), o jie (trys) pasakė (tos gyvenvietės gyventojams): „Tikrai mus atsiuntė (Allahas) pas jus.“