فَسَخَّرْنَا لَهُ ٱلرِّيحَ تَجْرِى بِأَمْرِهِۦ رُخَآءً حَيْثُ أَصَابَ ٣٦

Ir (Mes priėmėme jo maldą ir) padarėme jam (pranašui Suleimanui (Saliamonui) (taika jam)) pavaldų vėją, kuris, jam liepus, pūtė lengvai (paklusdamas) kur tik jis (pranašas Suleimanas (Saliamonas) (taika jam)) norėjo.