وَلَقَدْ ءَاتَيْنَا مُوسَى ٱلْكِتَـٰبَ فَٱخْتُلِفَ فِيهِ ۗ وَلَوْلَا كَلِمَةٌۭ سَبَقَتْ مِن رَّبِّكَ لَقُضِىَ بَيْنَهُمْ ۚ وَإِنَّهُمْ لَفِى شَكٍّۢ مِّنْهُ مُرِيبٍۢ ٤٥

Ir (Aš prisiekiu) Mes jau davėme (pranašui) Mūsai (Mozei) (taika jam) Knygą (Tauratą (Torą)), ir (tarp jo žmonių) dėl jos kilo ginčų (dėl pačios Toros, jos nuostatų ir reglamentų) (Kai kurie žmonės įtikėjo Tora, o kiti pasirodė neigiantys ją) (Ir tavo žmonės, o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), padarė tą patį Koranui.). Ir jei ne tavo Viešpaties Žodis (kad Jis neskuba nieko bausti), kuris buvo duotas (praneštas) anksčiau, tai, žinoma, (jau šiame pasaulyje) būtų nuspręsta tarp jų (Jis nubaustų neigiančius Absoliutinę Tiesą ir Jis išgelbėtų tikinčiuosius). Ir, iš tiesų, jie (politeistai), vienareikšmiškai jaučia keliančias nerimą abejones dėl jo (Korano).