وَلَقَدْ مَكَّنَّـٰهُمْ فِيمَآ إِن مَّكَّنَّـٰكُمْ فِيهِ وَجَعَلْنَا لَهُمْ سَمْعًۭا وَأَبْصَـٰرًۭا وَأَفْـِٔدَةًۭ فَمَآ أَغْنَىٰ عَنْهُمْ سَمْعُهُمْ وَلَآ أَبْصَـٰرُهُمْ وَلَآ أَفْـِٔدَتُهُم مِّن شَىْءٍ إِذْ كَانُوا۟ يَجْحَدُونَ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ وَحَاقَ بِهِم مَّا كَانُوا۟ بِهِۦ يَسْتَهْزِءُونَ ٢٦

Ir (prisiekiu Aš, kad) iš tiesų, davėme Mes jiems (aditams) galimybes ten, kur nedavėme jums (kuraišitai) galimybių. Ir padarėme (dovanojome) Mes jiems klausą, regą ir širdį (protą). Bet nepašalinome (nuo bausmės) jų klausos, jų regos ir jų širdžių nė kiek, kadangi jie neigė Allaho Apreiškimus, ir ištiko juos tai, iš ko jie juokėsi.