يُنَادُونَهُمْ أَلَمْ نَكُن مَّعَكُمْ ۖ قَالُوا۟ بَلَىٰ وَلَـٰكِنَّكُمْ فَتَنتُمْ أَنفُسَكُمْ وَتَرَبَّصْتُمْ وَٱرْتَبْتُمْ وَغَرَّتْكُمُ ٱلْأَمَانِىُّ حَتَّىٰ جَآءَ أَمْرُ ٱللَّهِ وَغَرَّكُم بِٱللَّهِ ٱلْغَرُورُ ١٤

Pašauks jie (veidmainiai) juos (tikinčiuosius): „Argi mes nebuvome kartu su jumis (paklusom Allahui)?“ Tie (tikintieji) pasakys: „Taip (išore jūs buvote kartu su mumis), tačiau jūs patys save apgundėte (savo veidmainyste pražudėte patys save) ir laukėte (pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) mirties ir tikinčiųjų sėkmės pokyčių), ir abejojote (prisikėlimu po mirties), ir gundėtės viltimis iki tol, kol neatėjo Allaho Nurodymas (kol jūs nenumirėte), o jus suklaidino apie Allahą klaidintojas (šėtonas).“