أَلَمْ تَرَ إِلَى ٱلَّذِينَ نُهُوا۟ عَنِ ٱلنَّجْوَىٰ ثُمَّ يَعُودُونَ لِمَا نُهُوا۟ عَنْهُ وَيَتَنَـٰجَوْنَ بِٱلْإِثْمِ وَٱلْعُدْوَٰنِ وَمَعْصِيَتِ ٱلرَّسُولِ وَإِذَا جَآءُوكَ حَيَّوْكَ بِمَا لَمْ يُحَيِّكَ بِهِ ٱللَّهُ وَيَقُولُونَ فِىٓ أَنفُسِهِمْ لَوْلَا يُعَذِّبُنَا ٱللَّهُ بِمَا نَقُولُ ۚ حَسْبُهُمْ جَهَنَّمُ يَصْلَوْنَهَا ۖ فَبِئْسَ ٱلْمَصِيرُ ٨
Ar tu (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nematei tų (Medinos judėjų), kuriems buvo uždraustas slaptas pokalbis (šalia tikinčiųjų)?3 (Bet) po to vėl jie (judėjai) sugrįžta prie to, kas uždrausta (prie slapto pokalbio, kai mato tikinčiuosius), ir paslapčiomis jie pasišneka apie nuodėmes (tokias kaip alkoholio gėrimas, lošimas, maldų praleidimas) ir nesantaiką (nuteikinėdami vieną prieš kitą), ir nepaklusnumą pranašui (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). O kai jie (judėjai) ateina pas tave (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (kokiu nors klausimu, tai) sveikina tave taip kaip Allahas tavęs nesveikino (vietoj „as-saliamu aleik“ (taika tau) judėjai pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) sakė „as-saamu aleik“ (mirtis tau). Į tai pranašas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) atsakė „ir jums“). Savo sielose jie sako: „Kodėl gi Allahas nenubaudžia mus už tai, ką mes sakome (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima), jei jis iš tikrųjų yra Allaho pasiuntinys)?“ Jiems užtenka Pragaro, kuriame jie degs (amžinai)! Ir (kokia gi) baisi ši atvykimo vieta!
3 Ibn Abu Nadžih praneša, kad Mudžahidas apie Visagalio Allaho žodžius: (ﺍَﻟَﻢْ ﺗَﺮَ ﺍِﻟَﻰ ﺍﻟَّﺬ۪ﻳﻦَ ﻧُﻬُﻮﺍ ﻋَﻦِ ﺍﻟﻨَّﺠْﻮٰﻯ) „Ar nematei tų, kuriems buvo uždrausta turėti slaptus pokalbius“, sakė: „Tai yra judėjai.“ Tai pasakė ir Mukatilas ibn Hijan.
Kai pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) sudarė paliaubas su judėjais, jei vienas iš pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygių praeidavo šalia jų grupės, jie imdavo šnabždėti (elgėsi įtartinai), kad tikintysis manytų, jog jie nori jį nužudyti ar pakenkti jam. Tai matydamas tikintysis iš baimės pasirinkdavo kitą kelią. Pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) uždraudė jiems (judėjams) tai daryti, bet jie neklausė ir tęsė savo provokuojančius šnabždesius tarpusavyje. Tada Visagalis Allahas pasiuntė: „Ar nematei tų, kuriems buvo uždrausta turėti slaptus pokalbius? Jie grįžta prie to, kas jiems buvo uždrausta.“