حَتَّىٰٓ إِذَا ٱسْتَيْـَٔسَ ٱلرُّسُلُ وَظَنُّوٓا۟ أَنَّهُمْ قَدْ كُذِبُوا۟ جَآءَهُمْ نَصْرُنَا فَنُجِّىَ مَن نَّشَآءُ ۖ وَلَا يُرَدُّ بَأْسُنَا عَنِ ٱلْقَوْمِ ٱلْمُجْرِمِينَ ١١٠

(Neigiantys Absoliutinę Tiesą taip pat atstūmė anksčiau buvusius pranašus ir pasiuntinius, ir priėjo prie to, kad) kai (buvę) pasiuntiniai (jau) nusiminė (kad jų pašaukti žmonės neįtikės) ir manė, kad jie buvo atstumti (pasiuntiniai buvo įsitikinę, kad jų žmonės nenorėjo palikti savo neigimo Absoliutinės Tiesos), (tik tada) Mūsų Pagalba atėjo pas juos (pasiuntinius) (nubaudėme tuos, kurie išliko neigiančiais Absoliutinę Tiesą, ir išgelbėjome tuos, kurie įtikėjo) ir tuos, dėl kurių buvo Mūsų Valia (pasiuntinius ir tuos, kurie sekė jais tiesoje), buvo išgelbėti. Ir neįmanoma atitraukti Mūsų Galios (bausmės) nuo užsispyrusių neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą)!