فَلَمَّا ٱسْتَيْـَٔسُوا۟ مِنْهُ خَلَصُوا۟ نَجِيًّۭا ۖ قَالَ كَبِيرُهُمْ أَلَمْ تَعْلَمُوٓا۟ أَنَّ أَبَاكُمْ قَدْ أَخَذَ عَلَيْكُم مَّوْثِقًۭا مِّنَ ٱللَّهِ وَمِن قَبْلُ مَا فَرَّطتُمْ فِى يُوسُفَ ۖ فَلَنْ أَبْرَحَ ٱلْأَرْضَ حَتَّىٰ يَأْذَنَ لِىٓ أَبِىٓ أَوْ يَحْكُمَ ٱللَّهُ لِى ۖ وَهُوَ خَيْرُ ٱلْحَـٰكِمِينَ ٨٠

Ir kai jie nusiminė dėl jo (kad nėra vilties jį perkalbėti, kad jis paleistų jų brolį), jie liko vieni (nutolo nuo žmonių) (norėdami) pasitarti. Jų vyresnysis pasakė: „Ar jūs nežinote, kad jūsų tėvas paėmė iš jūsų Allaho priesaiką (kad jūs pasirūpinsite savo broliu ir grąžinsite jį jam)? Ir anksčiau jūs pasielgėte neteisingai su Jūsufu (Juozapu) (taika jam). Aš nepaliksiu šios žemės (Egipto), kol tėvas man neleis (sugrįžti pas jį) arba Allahas neleis (iki tol, kol nebus išlaisvintas mano brolis). Ir (iš tikrųjų) Jis yra Geriausiasis iš tų, kurie nusprendžia (Allaho Sprendimas yra geriausias, ir Jis yra teisingiausias).