وَعَلَى ٱلَّذِينَ هَادُوا۟ حَرَّمْنَا مَا قَصَصْنَا عَلَيْكَ مِن قَبْلُ ۖ وَمَا ظَلَمْنَـٰهُمْ وَلَـٰكِن كَانُوٓا۟ أَنفُسَهُمْ يَظْلِمُونَ ١١٨
Ir tiems, kurie tapo judėjais, Mes uždraudėme tai, ką tau apreiškėme (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) anksčiau (žr. 6 dalis: 146 Apreiškimas.5). Ir ne Mes nepadarėme jiems kankinimų, bet jie patys padarė sau kankinimus (darydami neigimą Absoliutinės Tiesos ir kankinimus, todėl nusipelnė šio draudimo).
5 O tiems, kurie tapo judėjais, (jų Knygoje) uždraudėme (iš gyvulių ir paukščių) visus, turinčius kietas kanopas (ar pėdas) (kupranugarį, strutį, antį ir žąsį), ir iš karvių ir avių – (grynus) riebalus, išskyrus, kuriuos nešioja jų keteros arba vidaus organai (kuri yra ant nugaros arba su vidaus organais) arba kurie yra susimaišę su kaulais. Tokiu būdu (taip) Mes jiems (judėjams) atlyginome už jų neteisybę (už pranašų žudymą, lupikavimo pelno valgymą,…): ir (iš tiesų) Mes esame teisūs (ką sakome)!