مَا كَانَ لِلَّهِ أَن يَتَّخِذَ مِن وَلَدٍۢ ۖ سُبْحَـٰنَهُۥٓ ۚ إِذَا قَضَىٰٓ أَمْرًۭا فَإِنَّمَا يَقُولُ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ ٣٥

Allahui nedera imti Sau sūnų (Jam nereikia ir netrūksta nieko). Jam priklauso visa šlovė (Jis yra per tobulas, kad turėtų kažką)! Kai Jis priima kokį nors Sprendimą, Jis tam pasako tik: „Būk!“ – ir tai išsipildo (Jei Jis būtų panorėjęs turėti sūnų, Jis jį būtų sukūręs tik vienu žodžiu).