فَلَمَّا رَأَوْهُ عَارِضًۭا مُّسْتَقْبِلَ أَوْدِيَتِهِمْ قَالُوا۟ هَـٰذَا عَارِضٌۭ مُّمْطِرُنَا ۚ بَلْ هُوَ مَا ٱسْتَعْجَلْتُم بِهِۦ ۖ رِيحٌۭ فِيهَا عَذَابٌ أَلِيمٌۭ ٢٤

Ir kai jie pamatė ją (bausmę) (kaip didžiulį debesį) besiartinančią ant jų slėnių (į jų pusę), jie pasakė: „Tai debesis, kuris pralies mums lietų“ (tačiau pranašas Hūdas (taika jam) pasakė jiems): „Ne (tai ne lietus), tai – bausmė, su kuria jūs greitinote, stipriausias vėjas – jame skausminga bausmė.“