وَلَقَدْ ءَاتَيْنَآ إِبْرَٰهِيمَ رُشْدَهُۥ مِن قَبْلُ وَكُنَّا بِهِۦ عَـٰلِمِينَ ٥١

Ir Mes jau davėme (pranašui) Ibrahimui (Abraomui) (taika jam) jo „riušd“ (pranašų brandą) (Viešpaties suvokimą, tikėjimą Juo ir supratimą, kad reikia paklusti tik Jam) dar anksčiau (prieš pasirinkdami jį pranašu), ir žinojome apie jį (kad jis tam tinka).