وَنُوحًا إِذْ نَادَىٰ مِن قَبْلُ فَٱسْتَجَبْنَا لَهُۥ فَنَجَّيْنَـٰهُ وَأَهْلَهُۥ مِنَ ٱلْكَرْبِ ٱلْعَظِيمِ ٧٦

Ir (atsimink) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (pranašą) Nūhą (Nojų) (taika jam), kaip jis anksčiau (prieš Ibrahimą (Abraomą) (taika jam)) šaukėsi (Allahą) (sakydamas: „Iš tiesų, aš nugalėtas! Taigi padėk man!), ir Mes jam atsakėme (į jo maldavimą) ir išgelbėjome jį (pranašą Nūhą (Nojų) (taika jam)) ir jo šeimą (išskyrus žmoną ir vieną sūnų) nuo didelio sielvarto (Allaho bausmės).