وَلِسُلَيْمَـٰنَ ٱلرِّيحَ عَاصِفَةًۭ تَجْرِى بِأَمْرِهِۦٓ إِلَى ٱلْأَرْضِ ٱلَّتِى بَـٰرَكْنَا فِيهَا ۚ وَكُنَّا بِكُلِّ شَىْءٍ عَـٰلِمِينَ ٨١

Ir Sulaimanui (Saliamonui) (taika jam) (Mes padarėme pavaldų) – vėją (kad jis jam tarnautų) (paklusniu) uraganu (kuris) plūduriuoja (pučia) jo (Sulaimano (Saliamono) (taika jam)) sprendimą į žemę, į kurią Mes nusiuntėme Malonę (Šamą) (Šis paklusnus Sulaimanui (Saliamonui) (taika jam) uraganas nunešdavo jį ir tuos, kurie buvo kartu su juo, kur tik jis norėjo, o paskui grąžindavo atgal namo į Šamą). Ir Mes Esame Žinantys apie kiekvieną dalyką (apie viską). (Mes žinojome, kad tai, ką Mes davėme Sulaimanui (Saliamonui) (taika jam), jis naudoja šaukime žmonėms paklusti savo Viešpačiui.).