وَأَيُّوبَ إِذْ نَادَىٰ رَبَّهُۥٓ أَنِّى مَسَّنِىَ ٱلضُّرُّ وَأَنتَ أَرْحَمُ ٱلرَّٰحِمِينَ ٨٣

Ir (atsimink) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (pranašą) Ajjūbą (Jobą) (taika jam) (kurį Mes išbandėme sunkia liga, kuri užpuolė jo kūną) (Jis dėl ligos prarado turtą, nuo jo nusisuko visi žmonės ir liko tik žmona, kuri jį palaikė. Tačiau jis ištvėrė dėl Allaho, tikėdamasis Jo Apdovanojimo.). (Ir) štai jis (Ajjūbas (Jobas) (taika jam)) šaukė savo Viešpatį: „Iš tiesų, mane palietė nelaimė, ir Tu (o Allahai) esi Maloningiausiasis iš Gailestingiausiųjų (Taigi pašalink nuo manęs šią bėdą)!“