وَذَا ٱلنُّونِ إِذ ذَّهَبَ مُغَـٰضِبًۭا فَظَنَّ أَن لَّن نَّقْدِرَ عَلَيْهِ فَنَادَىٰ فِى ٱلظُّلُمَـٰتِ أَن لَّآ إِلَـٰهَ إِلَّآ أَنتَ سُبْحَـٰنَكَ إِنِّى كُنتُ مِنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٨٧
Ir (atsimink) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) „Ziunnuną4“ (pranašą Jūnusą (Joną) (taika jam)) (jis kvietė savo žmones tikėti Allahu, bet jie neatsiliepė į jo kvietimą. Ir Jūnusas (Jonas) (taika jam) prarado kantrybę, kurią Allahas jam nurodė.). Taigi jis išėjo (nuo jų) supykęs ir manė, kad Mes su juo nesusitvarkysime (nebausime jo už Jo nepaklusnumą) (Ir kai jis kirto jūrą, jis atsidūrė vandenyje ir jį prarijo banginis.). Ir jis (pranašas Jūnusas (Jonas) (taika jam)) šaukėsi (savo Viešpatį) tamsoje (jūros tamsoje, nakties ir banginio pilvo tamsumoje) (atgailaudamas dėl savo veiksmo): „Nėra dievo, išskyrus tave! Tu (o Allahas) Nepriekaištingiausiasis (Tobuliausiasis už bet kokį tobulumą)! Iš tiesų, pasirodė, kad esu iš (tarp) kankintojų (pripažįstu savo nuodėmę)!“
4 „Ziunnun“ reiškia žuvies savininkas.