وَزَكَرِيَّآ إِذْ نَادَىٰ رَبَّهُۥ رَبِّ لَا تَذَرْنِى فَرْدًۭا وَأَنتَ خَيْرُ ٱلْوَٰرِثِينَ ٨٩

Ir (taip pat prisimink) (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (pranašą) Zekariją (Zechariją) (taika jam), kaip jis (jau sulaukęs senatvės) šaukėsi savo Viešpatį (prašydamas duoti jam palikuonių): „Viešpatie, nepalik manęs be palikuonių, (Duok man sūnų, kuris paveldės iš manęs Tavo Žodžio vykdymo ir aukštinimo tarp žmonių darbą), ir (nes) Tu esi Geriausiasis iš paveldėtojų (Visiems mirus liksi tik Tu. Ir Tavęs man užtenka, jei nedovanosi man sūnaus, nes žinau, kad Tu neleisi žlugti Tikėjimui, kurį Tu Pats davei. Tu Pats suteiksi tikėjimą tam, kurį išsirinksi Savo Išmintimi.)!“