فَٱسْتَجَبْنَا لَهُۥ وَوَهَبْنَا لَهُۥ يَحْيَىٰ وَأَصْلَحْنَا لَهُۥ زَوْجَهُۥٓ ۚ إِنَّهُمْ كَانُوا۟ يُسَـٰرِعُونَ فِى ٱلْخَيْرَٰتِ وَيَدْعُونَنَا رَغَبًۭا وَرَهَبًۭا ۖ وَكَانُوا۟ لَنَا خَـٰشِعِينَ ٩٠

Ir Mes atsakėme jam (Zekarijai (Zecharijai) (taika jam)) (į jo maldą) ir davėme jam (jau senatvėje) (sūnų) Jahją (Joną) (taika jam) ir padarėme jam tinkamą jo žmoną (galinčią pastoti ir pagimdyti vaiką) (jau po to, kai ji buvo nevaisinga). Iš tiesų, jie buvo tokie, kurie puolė daryti gerus darbus ir meldėsi Mums su viltimi (už tai, kad gaus Apdovanojimą pas Mus) ir su baime (to, ką gali aplenkti Mūsų bausmė), ir jie buvo nuolankūs prieš Mus!