فَإِذَا رَكِبُوا۟ فِى ٱلْفُلْكِ دَعَوُا۟ ٱللَّهَ مُخْلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ فَلَمَّا نَجَّىٰهُمْ إِلَى ٱلْبَرِّ إِذَا هُمْ يُشْرِكُونَ ٦٥

Ir kai jie (neigiantys Absoliutinę Tiesą) plaukia laivu (audringa jūra), jie kreipiasi (su malda) į Allahą (bijodami nuskęsti), jie išpažįsta savo tikėjimą, paklusdami tik Jam (melsdamiesi tik Allahui, pamiršdami apie savo stabus). Ir po to, kai (Allahas) išgelbėja (suteikia saugų sugrįžimą) juos sausoje žemėje, tada jie (nustoja jausti poreikį Allaho pagalboje) prilygina Jam bendrininkus (kreipiasi į kitus, išskyrus Allahą, su malda),