وَمَآ أُمِرُوٓا۟ إِلَّا لِيَعْبُدُوا۟ ٱللَّهَ مُخْلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ حُنَفَآءَ وَيُقِيمُوا۟ ٱلصَّلَوٰةَ وَيُؤْتُوا۟ ٱلزَّكَوٰةَ ۚ وَذَٰلِكَ دِينُ ٱلْقَيِّمَةِ ٥

(Jie išsiskyrė dėl savo piktumo ir pavydo), nors jiems buvo liepta garbinti tik Allahą, būti tik Jo vergais nuoširdžiai, kaip „hanifai“ (monoteistai iki islamo), atlikti „saliat“ (privalomą paros maldą) (taip, kaip liepė Allahas), duoti „zakiat“ (privalomą mokestį). Tai – Tiesos tikėjimas (Teisingas Tikėjimas ir Allaho Įstatymas)!