إِنَّ ٱلَّذِينَ يُبَايِعُونَكَ إِنَّمَا يُبَايِعُونَ ٱللَّهَ يَدُ ٱللَّهِ فَوْقَ أَيْدِيهِمْ ۚ فَمَن نَّكَثَ فَإِنَّمَا يَنكُثُ عَلَىٰ نَفْسِهِۦ ۖ وَمَنْ أَوْفَىٰ بِمَا عَـٰهَدَ عَلَيْهُ ٱللَّهَ فَسَيُؤْتِيهِ أَجْرًا عَظِيمًۭا ١٠

Iš tiesų, tie (bendražygiai), kurie tau (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) prisiekė (prie Hudaibijos), prisiekia Allahui. Ranka Allaho – virš jų rankų. O kas sulaužys (savo priesaiką), tas sulaužys tik prieš save patį. O tas, kas ištęsi tai, apie ką sudarė sandorą su Allahu (kad rodys kantrybę susitikus su priešais), tam Jis dovanos didį apdovanojimą (Rojų).