بَلْ ظَنَنتُمْ أَن لَّن يَنقَلِبَ ٱلرَّسُولُ وَٱلْمُؤْمِنُونَ إِلَىٰٓ أَهْلِيهِمْ أَبَدًۭا وَزُيِّنَ ذَٰلِكَ فِى قُلُوبِكُمْ وَظَنَنتُمْ ظَنَّ ٱلسَّوْءِ وَكُنتُمْ قَوْمًۢا بُورًۭا ١٢

Atvirkščiai, jūs manėte, kad negrįš pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) ir tikintieji (kurie kartu su juo) pas savo šeimas niekada (manėte, kad jie visi žus)! Ir buvo tai pagražinta (šėtonu) jūsų širdyse, ir jūs manėte blogu mąstymu (lyg Allahas nepadės Savo pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) ir tikintiesiems prieš priešus) ir jūs buvote žmonėmis pasmerktais (pražūčiai).