لَّقَدْ رَضِىَ ٱللَّهُ عَنِ ٱلْمُؤْمِنِينَ إِذْ يُبَايِعُونَكَ تَحْتَ ٱلشَّجَرَةِ فَعَلِمَ مَا فِى قُلُوبِهِمْ فَأَنزَلَ ٱلسَّكِينَةَ عَلَيْهِمْ وَأَثَـٰبَهُمْ فَتْحًۭا قَرِيبًۭا ١٨
(Prisiekiu Aš, kad) iš tikrųjų Allahas liko patenkintas tikinčiaisiais, kai jie prisiekė tau (pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) po medžiu (Hudaibijoje). Jis žinojo, kas jų širdyse, ir nusiuntė jiems taiką ir apdovanojo juos artima pergale (Haibare).