قَالُوا۟ سُبْحَـٰنَكَ مَا كَانَ يَنۢبَغِى لَنَآ أَن نَّتَّخِذَ مِن دُونِكَ مِنْ أَوْلِيَآءَ وَلَـٰكِن مَّتَّعْتَهُمْ وَءَابَآءَهُمْ حَتَّىٰ نَسُوا۟ ٱلذِّكْرَ وَكَانُوا۟ قَوْمًۢا بُورًۭا ١٨

Jie (tie, kurie buvo garbinami vietoj Allaho) sakys: „Tu (Allahas) Nepriekaištingiausiasis (Tu esi be bet kokių trūkumų)! Mums nederėjo vietoj Tavęs imti globėjų, bet Tu apdovanojai juos (šiuos politeistus) ir jų tėvus (protėvius) (turtu ir gerove žemiškame gyvenime), todėl jie pamiršo priminimą (apie Tave) (ir prikūrė Tau bendrininkus) ir jie buvo pasmerkti (žūti) žmonės.“