وَمَآ أَرْسَلْنَا قَبْلَكَ مِنَ ٱلْمُرْسَلِينَ إِلَّآ إِنَّهُمْ لَيَأْكُلُونَ ٱلطَّعَامَ وَيَمْشُونَ فِى ٱلْأَسْوَاقِ ۗ وَجَعَلْنَا بَعْضَكُمْ لِبَعْضٍۢ فِتْنَةً أَتَصْبِرُونَ ۗ وَكَانَ رَبُّكَ بَصِيرًۭا ٢٠

Ir Mes nesiuntėme pasiuntinių prieš tave (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kurie nevalgytų maisto ir neitų į turgų (Visi pasiuntiniai buvo žmonės, o ne angelai). Ir kai kuriuos iš jūsų (o žmonės) padarėme išbandymu kitiems (vienus iš jūsų nukreipėme į Teisingą Kelią, o kitus palikome be Savo Pagalbos, vienus padarėme turtingus, o kitus vargšus, vienus – sveikus, o kitus – sergančius) ar būsite kantrūs (ir vykdysite tai, kam jūs įsipareigojote prieš Allahą) (ir už ką tuomet gausite iš Jo Apdovanojimą)? Ir (nes) tavo Viešpats (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) viską Matantis (kas kantrus ir kas nekantrus, kas dėkoja ir kas yra nedėkingas).