إِن كَادَ لَيُضِلُّنَا عَنْ ءَالِهَتِنَا لَوْلَآ أَن صَبَرْنَا عَلَيْهَا ۚ وَسَوْفَ يَعْلَمُونَ حِينَ يَرَوْنَ ٱلْعَذَابَ مَنْ أَضَلُّ سَبِيلًا ٤٢

Jis (pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (jau) buvo arti (savo neginčytinais argumentais), kad nugręžtų mus nuo mūsų dievybių, jei mes nebūtumėme kantrūs (užsispyrę) dėl jų (garbinimo)“. Ir jie sužinos, kai pamatys (Teismo dieną) bausmę, kas labiau nuklydo (kas labiau klysta)!