ثُمَّ قَفَّيْنَا عَلَىٰٓ ءَاثَـٰرِهِم بِرُسُلِنَا وَقَفَّيْنَا بِعِيسَى ٱبْنِ مَرْيَمَ وَءَاتَيْنَـٰهُ ٱلْإِنجِيلَ وَجَعَلْنَا فِى قُلُوبِ ٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوهُ رَأْفَةًۭ وَرَحْمَةًۭ وَرَهْبَانِيَّةً ٱبْتَدَعُوهَا مَا كَتَبْنَـٰهَا عَلَيْهِمْ إِلَّا ٱبْتِغَآءَ رِضْوَٰنِ ٱللَّهِ فَمَا رَعَوْهَا حَقَّ رِعَايَتِهَا ۖ فَـَٔاتَيْنَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ مِنْهُمْ أَجْرَهُمْ ۖ وَكَثِيرٌۭ مِّنْهُمْ فَـٰسِقُونَ ٢٧

Po to Mes nusiuntėme Savo pranašus (vieną paskui kitą) paskui jų pėdsakus ir nusiuntėme paskui jų pėdsakus pranašą Isą (Jėzų) (taika jam), Marjam (Marijos) sūnų (jis buvo paskutinysis pranašas iš tų, kurie sekė vienas paskui kitą iš Izraelio (Jakūbo (taika jam) palikuonių), ir dovanojome jam Indžylį (Evangeliją). Ir įdėjome Mes į širdis tų, kurie sekė paskui jį (į apaštalų ir jų sekėjų sielas) užuojautą ir gailestį. O vienuolystę jie (žmonės) išsigalvojo (patys). Mes jos (vienuolystės) jiems nenurodėme, bet jie pasielgė taip, kad gautų Allaho Malonę (jie patys taip sugalvojo). Bet jie nesilaikė taip, kaip reikia (savo įžaduose, kuriuos davė Allahui, kad bus paklusnūs Jam, jie nebuvo uolūs). Ir dovanojome Mes tiems, kurie įtikėjo (kurie stipriai laikėsi tikėjimo ir saugojosi nuodėmių), jų apdovanojimą, tačiau dauguma jų nepaklusnūs (nepripažino Kur’ano (Korano) Allaho Knyga) (ir už savo neigimą nusipelno bausmės).