وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَعْبُدُ ٱللَّهَ عَلَىٰ حَرْفٍۢ ۖ فَإِنْ أَصَابَهُۥ خَيْرٌ ٱطْمَأَنَّ بِهِۦ ۖ وَإِنْ أَصَابَتْهُ فِتْنَةٌ ٱنقَلَبَ عَلَىٰ وَجْهِهِۦ خَسِرَ ٱلدُّنْيَا وَٱلْـَٔاخِرَةَ ۚ ذَٰلِكَ هُوَ ٱلْخُسْرَانُ ٱلْمُبِينُ ١١

Ir tarp žmonių yra (ir) vienas, kuris būna vergu (garbina) Allaho ant ribos (tarp tikėjimo ir neigimo Absoliutinės Tiesos) (turintis silpną tikėjimą ir abejones) (jo tikėjimas yra susietas su jo žemišku gyvenimu.). Jei jį ištinka gėris (jei jis sveikas ir gausybėje), (tada) jis tuo nusiramina (yra paklusnus Allahui); bet jei pagunda (išbandymas sunkumais) jį užklumpa, (tada) jis nusuka veidą (nutolsta nuo Tikėjimo). (Taip) jis prarado (šį) pasaulį (gyvenimą jame) ir (jei negrįš į Tikėjimą, tada) Amžinąjį gyvenimą (taps amžinai Pragaro gyventoju). Tai akivaizdus praradimas!