يَدْعُوا۟ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَضُرُّهُۥ وَمَا لَا يَنفَعُهُۥ ۚ ذَٰلِكَ هُوَ ٱلضَّلَـٰلُ ٱلْبَعِيدُ ١٢

Jis (toks apostatas) meldžiasi (maldaujamas) vietoj Allaho tam, kas jam (jokios) nepadarys žalos (jei jis jo negarbins), ir tai neduoda jam naudos (jei jis jį garbins). Tai (toks maldavimas ir garbinimas), iš tiesų, yra tolimas (nuo tiesos) nuklydimas!