إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ وَيَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ وَٱلْمَسْجِدِ ٱلْحَرَامِ ٱلَّذِى جَعَلْنَـٰهُ لِلنَّاسِ سَوَآءً ٱلْعَـٰكِفُ فِيهِ وَٱلْبَادِ ۚ وَمَن يُرِدْ فِيهِ بِإِلْحَادٍۭ بِظُلْمٍۢ نُّذِقْهُ مِنْ عَذَابٍ أَلِيمٍۢ ٢٥

Iš tiesų, tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) ir nusuka (kitus) nuo Allaho Kelio (nuo visiško paklusnumo Jam – Islamo) ir nuo Al-Mesdžid Al-Haram (Uždraustos Mečetės) (dėl nuodėmių) (neleido pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) ir tikintiesiems aplankyti ją Hudajbijjah metais), kurią Mes iškėlėme visiems (tikintiems) žmonėms (tokiu būdu), kad ten uoliai garbinantis (tas, kuris vietinis) ir atvykstantis (iš dykumos) būtų vienodi (vienodai saugūs). Ir jei ten (Uždraustojoje Mečetėje) kas nors trokšta nusigręžimo (nuo tiesos) dėl to, kad yra kankintojai (nepaklusnumo Allahui).