ٱلَّذِينَ إِذَا ذُكِرَ ٱللَّهُ وَجِلَتْ قُلُوبُهُمْ وَٱلصَّـٰبِرِينَ عَلَىٰ مَآ أَصَابَهُمْ وَٱلْمُقِيمِى ٱلصَّلَوٰةِ وَمِمَّا رَزَقْنَـٰهُمْ يُنفِقُونَ ٣٥

(Ir tokie nuolankūs yra tik tie), kurių širdys, prisiminus Allahą, bijo (jie daro tai, ką Allahas nurodė, ir nustoja daryti tai, ką Jis uždraudė) ir rodo kantrybę (tikėdamiesi atlygio iš Allaho) tuo, kas ištinka juos (sunkumo ir išbandymo metu) ir tuos, kurie atlieka „saliat“ (privalomą paros maldą) (tinkamai) (laiku, nuolankiai prieš Viešpatį ir atsiduodami maldai siela), ir tie (kas) nuo to, ką Mes jiems suteikiame iš Savo Malonės (iš jų teisėto turto) išleidžia (Allaho keliu, duoda „Zakiat“ (privalomą mokestį) (šalpą) ir savanorišką išmaldą).