ٱلَّذِينَ إِن مَّكَّنَّـٰهُمْ فِى ٱلْأَرْضِ أَقَامُوا۟ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَوُا۟ ٱلزَّكَوٰةَ وَأَمَرُوا۟ بِٱلْمَعْرُوفِ وَنَهَوْا۟ عَنِ ٱلْمُنكَرِ ۗ وَلِلَّهِ عَـٰقِبَةُ ٱلْأُمُورِ ٤١

(Mes pažadėjome pagalbą ir paramą tiems) kurie, jei įtvirtinsime juos žemėje (suteiksime jiems galią ir pranašumą prieš jų priešus), atlieka „saliat“ (privalomą paros maldą) (tinkamai) (laiku, nuolankiai prieš Viešpatį ir atlikdami siela) ir duoda „zakiat“ (privalomą mokestį) (šalpą) (tiems, kurie turi teisę į ją) ir nurodo (žmonėms) (daryti) tai, kas gera (daryti visa, ką Allahas jiems nurodė Savo ir Savo vergų atžvilgiu) ir susilaiko nuo (atlikti) to, kas nepriimama (daryti tai, ką Pats Allahas ir per Jo pasiuntinį uždraudė). Ir pas Allahą yra (visų) darbų (Jo kūrinių) užbaigimas (Jis Pats juos teis ir atlygins)!