يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِن كُنتُمْ فِى رَيْبٍۢ مِّنَ ٱلْبَعْثِ فَإِنَّا خَلَقْنَـٰكُم مِّن تُرَابٍۢ ثُمَّ مِن نُّطْفَةٍۢ ثُمَّ مِنْ عَلَقَةٍۢ ثُمَّ مِن مُّضْغَةٍۢ مُّخَلَّقَةٍۢ وَغَيْرِ مُخَلَّقَةٍۢ لِّنُبَيِّنَ لَكُمْ ۚ وَنُقِرُّ فِى ٱلْأَرْحَامِ مَا نَشَآءُ إِلَىٰٓ أَجَلٍۢ مُّسَمًّۭى ثُمَّ نُخْرِجُكُمْ طِفْلًۭا ثُمَّ لِتَبْلُغُوٓا۟ أَشُدَّكُمْ ۖ وَمِنكُم مَّن يُتَوَفَّىٰ وَمِنكُم مَّن يُرَدُّ إِلَىٰٓ أَرْذَلِ ٱلْعُمُرِ لِكَيْلَا يَعْلَمَ مِنۢ بَعْدِ عِلْمٍۢ شَيْـًۭٔا ۚ وَتَرَى ٱلْأَرْضَ هَامِدَةًۭ فَإِذَآ أَنزَلْنَا عَلَيْهَا ٱلْمَآءَ ٱهْتَزَّتْ وَرَبَتْ وَأَنۢبَتَتْ مِن كُلِّ زَوْجٍۭ بَهِيجٍۢ ٥

O žmonės! Jei jūs abejojate dėl prisikėlimo (kad Allahas prikels mirusiuosius), tada (nes), iš tikrųjų, Mes sukūrėme jus (jūsų protėvį Adamą (Adomą) (taika jam)) iš žemės, tada (padarėme taip, kad jo palikuonys būtų vaisingi) iš lašo (spermos), tada iš kraujo krešulio, tada iš mėsos gabalėlio, užbaigto (pagal vystymą) (kuris vėliau tampa gyvu vaisiumi) arba neužbaigtu (pagal vystymą) (kuris vėliau iškrenta), kad paaiškintume jums (apie Mūsų Galią ir apie žmogaus kūrimo etapus). Ir Mes (ir niekas kitas) įtvirtiname (įsčiose) tuos, kuriuos norime, iki tam tikro laikotarpio (iki gimimo). Tada Mes išvedame jus (iš įsčių) kaip kūdikį. Tada (Mes tęsiame jūsų tobulėjimą), kad pasiektumėte savo (protinę ir kūnišką) brandą. Ir tarp jūsų (o žmonės) yra tas (toks), kuris ilsisi (miršta) (nesulaukęs visiškos brandos), ir tarp jūsų yra (toks), kuris sugrąžinamas į sukriošusį gyvenimą (į paliegusią senatvę) taip, kad neturėtų žinių (kurios buvo brandos laiku) apie nieką. Ir tu matai negyvą žemę, ir kai Mes siunčiame ant jos vandenį, ji (žemė) pradeda judėti (nuo to, kad iš jos išdygsta augalai) ir ji (žemė) išsipučia (būdama prisotinta vandens) ir išauga visokios nuostabios (ir naudingos) (augalų) poros.