وَإِذَآ أَرَدْنَآ أَن نُّهْلِكَ قَرْيَةً أَمَرْنَا مُتْرَفِيهَا فَفَسَقُوا۟ فِيهَا فَحَقَّ عَلَيْهَا ٱلْقَوْلُ فَدَمَّرْنَـٰهَا تَدْمِيرًۭا ١٦

Ir kai Mes nusprendėme sunaikinti (bet kurios) gyvenvietės gyventojus (dėl jų piktų poelgių), Mes nurodėme jų (gyvenviečių) gyventojams, gyvenantiems prabangiai (paskendusiems malonumuose ir pramogose) (kad jie tikrai įtikėtų Allahu ir taptų paklusnūs Jam ir pripažintų Jo pasiuntinius) (kad kiti žmonės jais sektų Tiesoje), bet jie nepakluso (Allaho nurodymui) (toliau gyveno neigime Absoliutinės Tiesos ir nuodėmėse). Ir tada jai (gyvenvietei, būtent jos gyventojams) tapo privalomas Žodis (apie neišvengiamą bausmę), ir Mes ją visiškai sunaikinome.