وَقَضَىٰ رَبُّكَ أَلَّا تَعْبُدُوٓا۟ إِلَّآ إِيَّاهُ وَبِٱلْوَٰلِدَيْنِ إِحْسَـٰنًا ۚ إِمَّا يَبْلُغَنَّ عِندَكَ ٱلْكِبَرَ أَحَدُهُمَآ أَوْ كِلَاهُمَا فَلَا تَقُل لَّهُمَآ أُفٍّۢ وَلَا تَنْهَرْهُمَا وَقُل لَّهُمَا قَوْلًۭا كَرِيمًۭا ٢٣

Ir jūsų Viešpats nusprendė (nurodė jums), kad jūs (o žmonės) negarbintumėte nieko, išskyrus Jį (niekas, išskyrus Jį, nebūtų pripažintas dievu), ir tėvams darytumėte (rodytumėte nuoširdžius) gerus darbus (žodžiais, darbais, nuosavybe, …). Jei iš jų vienas ar abu sulaukia senatvės šalia tavęs, tada (net) nesakyk jiems: „Uh!“ Ir nerėk ant jų, bet kalbėk jiems pagarbius žodžius.