قَالَ رَبِّ إِنِّى ظَلَمْتُ نَفْسِى فَٱغْفِرْ لِى فَغَفَرَ لَهُۥٓ ۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلْغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ ١٦

(Ir Mūsa (Mozė) (taika jam)) pasakė: „O mano Viešpatie! Tikrai, aš padariau sau kankinimą (nužudydamas tą, kurio man nereikėjo žudyti). Taigi atleisk man (šią mano nuodėmę)!“ Ir Jis (Allahas) atleido jam (Mūsai (Mozei) (taika jam)) (jo nuodėmę): iš tikrųjų, Jis (Allahas) yra Atleidžiantis (Savo vergams nuodėmes), Gailestingiausiasis (jiems)!