وَلَمَّا وَرَدَ مَآءَ مَدْيَنَ وَجَدَ عَلَيْهِ أُمَّةًۭ مِّنَ ٱلنَّاسِ يَسْقُونَ وَوَجَدَ مِن دُونِهِمُ ٱمْرَأَتَيْنِ تَذُودَانِ ۖ قَالَ مَا خَطْبُكُمَا ۖ قَالَتَا لَا نَسْقِى حَتَّىٰ يُصْدِرَ ٱلرِّعَآءُ ۖ وَأَبُونَا شَيْخٌۭ كَبِيرٌۭ ٢٣

Ir kai jis (Mūsa (Mozė) (taika jam)) priartėjo prie Madjano vandens (šulinio), jis ten rado minią žmonių, kurie girdė (savo galvijus). Ir (taip pat) jis (Mūsa (Mozė) (taika jam)) rado, išskyrus jų dvi moteris, nuvariusias (savo galvijus). Jis (Mūsa (Mozė) (taika jam)) pasakė (dviem moterims): „Koks jūsų reikalas (Kodėl jūs negirdote savo galvijų su visais kartu?)?“ (Šios dvi moterys) pasakė: „Mes (mūsų avis) negirdome tol, kol ganytojai nenuves savo (jų galvijų) (nuo vandens) (kadangi, mes girdome savo avis likusiu lovyje vandeniu), o mūsų tėvas yra labai senas žmogus (ir negali girdyti savo avių pats).“