فَجَآءَتْهُ إِحْدَىٰهُمَا تَمْشِى عَلَى ٱسْتِحْيَآءٍۢ قَالَتْ إِنَّ أَبِى يَدْعُوكَ لِيَجْزِيَكَ أَجْرَ مَا سَقَيْتَ لَنَا ۚ فَلَمَّا جَآءَهُۥ وَقَصَّ عَلَيْهِ ٱلْقَصَصَ قَالَ لَا تَخَفْ ۖ نَجَوْتَ مِنَ ٱلْقَوْمِ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٢٥

Ir viena iš jų (tų dviejų moterių), nedrąsiai eidama, priėjo prie jo (Mūsos (Mozės) (taika jam)) ir pasakė: „Tikrai, mano tėvas kviečia tave duoti tau atlygį už tai, kad pagirdei mus (mūsų galvijus). Ir kai jis (Mūsa (Mozė) (taika jam)) atėjo pas jį (jų tėvą) ir papasakojo jam (savo) istoriją, jis pasakė: „Nebijok, tu esi išgelbėtas nuo žmonių (kurie) kankintojų (jie neturi galios mūsų šalyje)!“