قَالَتْ إِحْدَىٰهُمَا يَـٰٓأَبَتِ ٱسْتَـْٔجِرْهُ ۖ إِنَّ خَيْرَ مَنِ ٱسْتَـْٔجَرْتَ ٱلْقَوِىُّ ٱلْأَمِينُ ٢٦

Viena iš jų pasakė: „Mano tėve, pasamdyk jį (Mūsą (Mozę) (taika jam)): juk jis geriausias iš tų, kuriuos samdysi (gali pasamdyti), stiprus (galintis saugoti gyvulius) ir patikimas (kuriuo galima drąsiai pasitikėti) (Kai tėvas jos paklausė: „Iš kur tu žinai, kad jis yra stiprus ir patikimas?“, ji atsakė: „Jis pakėlė akmenį, užtveriantį šulinį, kurį gali pakelti tik dešimt vyrų. O mums einant namo, jis paprašė manęs eiti už jo, kad nežiūrėtų į mane.“).“