وَمَا كُنتَ بِجَانِبِ ٱلْغَرْبِىِّ إِذْ قَضَيْنَآ إِلَىٰ مُوسَى ٱلْأَمْرَ وَمَا كُنتَ مِنَ ٱلشَّـٰهِدِينَ ٤٤

Ir tu (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nebuvai iš vakarinės pusės (kalno), kai Mes sprendėme Mūsos (Mozės) (taika jam) reikalą (kai Allahas nusprendė pasiųsti jį kaip pasiuntinį pas Firauną (Faraoną) ir jo žmones); ir tu nebuvai iš susirinkusiųjų tarpo (tų įvykių liudininku) (kad papasakotum apie tai nuo savęs).