فَلَمَّا جَآءَهُمُ ٱلْحَقُّ مِنْ عِندِنَا قَالُوا۟ لَوْلَآ أُوتِىَ مِثْلَ مَآ أُوتِىَ مُوسَىٰٓ ۚ أَوَلَمْ يَكْفُرُوا۟ بِمَآ أُوتِىَ مُوسَىٰ مِن قَبْلُ ۖ قَالُوا۟ سِحْرَانِ تَظَـٰهَرَا وَقَالُوٓا۟ إِنَّا بِكُلٍّۢ كَـٰفِرُونَ ٤٨

Ir kai pas juos atėjo iš Mūsų Tiesa (pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) atėjo su Tiesa), jie (Mekos neigiantys Absoliutinę Tiesą gyventojai) pasakė: „Kodėl jam (pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) nebuvo suteikta panašiai tai, kas buvo suteikta (pranašui) Mūsai (Mozei) (taika jam) (tie patys matomi stebuklai ir Knyga, kuri buvo atsiųsta iš karto)?“ Ar jie (neigiantys Absoliutinę Tiesą) neatmetė (pasakė, kad tai yra melas) to, kas anksčiau buvo duota Mūsai (Mozei) (taika jam)? Jie sakė: „Tai (Tauratas (Tora) ir Koranas) yra du burtai, padedantys (vieni kitiems)!“ ir jie pasakė: „Iš tiesų, mes netikime nė vienu iš jų.“