إِذْ أَوَى ٱلْفِتْيَةُ إِلَى ٱلْكَهْفِ فَقَالُوا۟ رَبَّنَآ ءَاتِنَا مِن لَّدُنكَ رَحْمَةًۭ وَهَيِّئْ لَنَا مِنْ أَمْرِنَا رَشَدًۭا ١٠

Štai (kartą) (tikintieji) jaunuoliai (bijodami priverstinio politeizmo ir pagundų iš savo žmonių) prisiglaudė oloje ir pasakė: „Viešpatie mūsų! Suteik mums Savo Malonę (sustiprink mus ir apsaugok nuo blogio) ir parūpink mums teisingumą mūsų darbe (palengvink tą kelią, kuris ves mus daryti tai, kas Tau patinka, ir mes eisime Tiesiu keliu).“