وَتَرَى ٱلشَّمْسَ إِذَا طَلَعَت تَّزَٰوَرُ عَن كَهْفِهِمْ ذَاتَ ٱلْيَمِينِ وَإِذَا غَرَبَت تَّقْرِضُهُمْ ذَاتَ ٱلشِّمَالِ وَهُمْ فِى فَجْوَةٍۢ مِّنْهُ ۚ ذَٰلِكَ مِنْ ءَايَـٰتِ ٱللَّهِ ۗ مَن يَهْدِ ٱللَّهُ فَهُوَ ٱلْمُهْتَدِ ۖ وَمَن يُضْلِلْ فَلَن تَجِدَ لَهُۥ وَلِيًّۭا مُّرْشِدًۭا ١٧

Ir tu (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), jei būtum matęs, kaip saulė pakilusi nukrypo iš jų olos į dešinę, o nusileidusi pralenkė juos į kairę, ir jie buvo erdvioje vietoje joje (oloje). Tai (kas taip buvo padaryta) yra iš Allaho Apreiškimų (nurodančių Jo Galią). Ką Allahas veda į Tikrąjį kelią (suteikia Tikėjimą ir paklusnumą), tas eina Tiesiu keliu; o kurį Jis nuveda į paklydimą (palieka be Jo pagalbos, kai žmogus pats pasirenka), neras nei globėjo (pagalbininko), nei patarėjo.